Chirurginis gydymas

Pagrindinis šiuolaikinės odontologijos tikslas – išsaugoti dantis, tačiau ne visada tai atlikti įmanoma, kuomet dantis, danties šaknis yra stipriai pažeista karieso ar stipriai pažeistas danties periodontas (audiniai esantys apie danties šaknis, pvz.: parodontozė).

Pieninio danties šalinimas. Įprastai pieninių dantų šalinti nereikia, jie iškrenta patys. Tačiau sutrikus pieninio danties šaknies fiziologiai rezorbcijai reikalinga dantį šalinti, kad ateityje, keičiantis pieniniam sąkandžiui į nuolatinį, nekiltų problemų.

Nuolatinio danties šalinimas. Smarkiai pažeistam karieso, kuomet ne tik vainikas, bet ir šaknis pažeista karieso,   rekomenduotina šalinti, nes jokie protezai (vainikėliai) ilgai netarnaus, kai šaknis nėra sveika. Nuolatiniai dantys gali būti šalinami ir ortodontinio gydymo tikslu, kuomet yra didelė vietos stoka, smarkiai susigrūdę dantys, smarkiai neatitinka viršutinio ir apatinio žandikaulių dydžiai, kada pacientas atsisako ortognatinės operacijos (žandikaulių operacijos).

Protinio (retinuoto) danties šalinimas. Ne dantų lanke, kreivai ar nepilnai išdygę protiniai dantys suformuoja tam tikras, idealiai tinkančias sąlygas kauptis apnašoms, todėl pradeda gesti ne tik protiniai, bet ir greta jų esantys dantys. Net ir neišdygę protiniai dantys, gali sąlygoti gretimo danties netekimą, kai dygsta į gretimo danties šaknį ją pažeisdamas. Dygdami protiniai dantys gali būti priekinių dantų susigrūdimo priežastis. Dažnai jie sukelia ir periodonto problemų.

Cistos šalinimas. Tai veido ir žandikaulių srityje esantys gerybiniai kaulo ir minkštųjų audinių navikai, kurie formuojasi tiek žandikaulio kaule, tiek ir minkštuosiuose audiniuose. Pagrindinės cistos atsiradimo priežastys gali būti blogai ar visai nesugydytas danties šaknies kanalas ar danties trauma, kurią pašalinti būtina.

Danties šaknies rezekcija. Ji taikoma po nesėkmingo endodontinio gydymo ar esant labai virulentiškai infekcijai, siekiant pašalinti bakterijomis pažeistą (apniktą) šaknies kanalą bei užkirsti kelią tolimesniam infekcijos plitimui. Pasireiškus infekcijai, kuomet danties šaknis protezuota kaištiniu įklotu, kuomet jo išėmimas sukelia didelę riziką šaknies įskilimui, ar dėl kitų priežasčių, kai nėra būdo kaip pasiekti danties šaknies viršūnės. Šaknies viršūnės rezekcija atliekama krūminių, kaplių ir priekinių dantų srityse.

Lūpų, liežuvio, skruostų pasaitėlių plastika. Aukštai prisitvirtinęs masyvus viršutinės lūpos pasaitėlis yra diastemos (tarpas tarp viršutinio žandikaulio priekinių dantų) priežastis. Trumpas liežuvio pasaitėlis gali įtakoti šveplavimą, sąkandžio sutrikimą. „Išreikšti“ skruostų pasaitėliai, ypač esant plonam burnos gleivinės biotipui dažnai įtakoja recesijas (danties šaknies apsinuoginimą), dėl ko atsiranda dantų jaurumas, sukelia estetinių problemų, t.y., dantis atrodo „išilgėjęs“, taip pat padidėja šaknies karieso rizika, nes danties šaknį, skirtingai nei vainiką, kurį dengia ne emalis, o cementas, kuris yra poretesnis ir kaupia apnašą labiau. Šios chirurginės operacijos nėra sudėtingos ir trunka iki 30 min.