Periodontologija

Periodontologinis gydymas ir parodontozė

Periodontas – tai supantis dantį audinys, kurį sudaro dantenos, žandikaulio kaulas bei periodonto raištis, įtvirtinantis dantį kauliniame audinyje.

Periodonto ligas sukelia mikroorganizmai, esantys minkštosiose ir kietosiose dantų apnašose, susiformuojančiose dėl netinkamos burnos higienos. Periodonto ligos Lietuvoje – itin dažnos, jos vystosi palaipsniui: netinkamai prižiūrint dantis, pirmiausia kyla dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu.

Kokie požymiai rodo dantenų uždegimą?

  • dantenų paraudimas, paburkimas;
  • dantenų kraujavimas;
  • dėl dantenų nusmukimo vizualiai pailgėję dantys;
  • dantų pasislinkimas;
  • padidėjęs dantų jautrumas valgant šaltą ar karštą maistą;
  • blogas kvapas iš burnos.

Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. žmonių jaučia lengvesnius ar sunkesnius periodonto ligų simptomus. Pastebėjus dantenų pokyčius, o ypač dantenų kraujavimą valant dantis,  reikėtų pasikonsultuosi su klinikos „AdaDent“ specialistais dėl galimų būdų patologiniams procesams pristabdyti, net jei tai ir nėra susiję su dantenų uždegimu.

Negydant dantenų uždegimo, išsivysto periodontitas, kuris pažeidžia kaulą. Progresuojantis periodontitas siejamas su padidėjusiu dantų paslankumu, o galiausiai – ir iškritimu. Tačiau tai – ne vienintelė blogybė, nes periodonto ligos neigiamai veikia visą organizmą, pavyzdžiui, kraujagyslių, endokrininę sistemas.

Periodonto ligos yra klastingos – jos ilgai vystosi, o žmonės įprastai nejaučia nei diskomforto, nei skausmo. Tad dažnai pacientai į medikus kreipiasi pavėluotai – periodontitui esant sunkiausios formos.

Burnos higienistė, pastebėjusi, kad gingvitas perėjo į periodontitą (parodontozę), pacientus siunčia konsultuotis su periodontologu. Progresuojančių formų periodontitas gali būti gydomas chirurginiu būdu.

Periodonto ligų gydymo etapai

  1. Atliekama profesionali burnos higiena. Apsilankius pas burnos higienistę, nuo dantų paviršiaus nuvalomos minkštosios ir kietosios apnašos. Jei dantenų uždegimas – didesnis, profesionalią burnos higieną galima atlikti kas 1–3 sav. tol, kol pavyksta sustabdyti uždegiminius procesus. Dantų šaknys, dantys poliruojami, kad dantenos geriau sukibtų su dantų paviršiumi ir neliktų kišenėlių.
  2. Taikomas konservatyvusis gydymas: tai neinvazinė gydymo metodika, taikoma tais atvejais, kai periodonte dar neprasidėję negrįžtami procesai. Dantų kišenės, likusios po profesionalios burnos higienos, gydomos taikant vietinį nuskausminimą. Gydytojas periodontologas paskirs tinkamiausią gydymo būdą: gali būti skiriamos medikamentų injekcijos, irigacijos, gydoma lazeriu ir kt.
  3. Chirurginis gydymas (operavimas). Chirurginio gydymo prireikia, jei dantenų kišenių gylis yra 5–6 mm. Pacientui gali būti skiriama antibiotikų, o atvykus į kliniką nuo apnašų valomos dantų šaknys po dantenomis (kiuretažas), pašalinamas ligos pažeistų audinių perteklius. Mini operacija atliekama, kai po dantenomis esančių apnašų neįmanoma išvalyti profesionalios burnos higienos metu. Jei kaulas stipriai pažeistas, prireikia jo restauracijos.
  4. Po sėkmingo gydymo siekiant išvengti ligos atsinaujinimo, labai daug dėmesio reikia skirti periodonto ligų profilaktikai – kruopščiai valyti dantis pagal odontologų rekomendacijas bei laiku atlikti profesionalią burnos higieną. Jei apnašos vėl kaupiasi, dantenos infekuojamos ir liga atsinaujina. Susirgus parodontoze pakartotinai, liga vystosi kur kas greičiau, o gydymas tampa komplikuotesnis.