Ortodontinio gydymo breketų sistemomis tikslas – netaisyklingos dantų padėties ir/ar sąkandžio korekcija/ gydymas, taip pat dažnai taikomas prieš dantų protezavimą ar implantacijas. Breketų sistema – tai nenuimamas, prie danties priekinio vainiko paviršiaus specialiais klijais priklijuotas, ortodontinis aparatas, kuris nešiojamas visą ortodontinio gydymosi laiką. Breketų sistema susideda iš breketų, vamzdelių, žiedų ir lankų. Lankai tvirtinami prie breketų metalinėmis, bespalvėmis ir spalvotomis ligatūromis ar specialiais užraktais (beligatūriniai breketai). Atstatyti dantis į taisyklingą padėtį naudojami spec. elementai – spyruoklės, elastikai, kabliukai, mini sraigtai ir t.t.
Kiek vidutiniškai trunka ortodontinis gydymas?
Vidutiniškai ortodontinis gydymas trunka 16 -24 mėnesius, priklausomai nuo dantų – sąkandžio patologijos laipsnio. Tikslios gydymo breketų sistema trukmės nurodyti nėra galimybių, todėl per intensyvus arba nepakankamas žandikaulių augimas, kaulų ir dantų anatominė sandara, paciento amžius ir kiti faktoriai gali ilginti ar trumpinti gydymo laiką.
Ką reikėtų žinoti prieš pradedant gydytis ortodontiškai?
Visą gydymo laikotarpį būtina laikytis „minkšto maisto režimo“ (nevalgyti riešutų, džiūvėsėlių, keptos duonos, obuolį nekąsti, o smulkiai susipjautyti ir pan.), kad breketai neatsiklijuotų.
Kelias dienas po breketų klijavimo procedūros gali skaudėti dantis, rekomenduojame nesikankinti, išgerti vaistų nuo skausmo.
Dantis, nešiojant breketus, tikrai sunkiau išsivalyti. Kaip taisyklingai valyti dantis, būtinai paaiškinsime, apmokinsime kiekvieną individualiai. Jeigu pacientas nuolat ignoruoja gydytojo pastabas dėl dantų nevalymo, blogos burnos higienos, nešiojant breketų sistemą, ji gali būti nuimta nebaigus gydymo, norint išvengti emalio bei periodonto pažeidimų.
Būtina reguliariai kas 1 – 2 mėnesius (ar kitu gydytojo nurodytu periodiškumu) lankytis pas gydytoją ortodontą breketų sistemos aktyvacijai.
Prieš ortodontinį gydymą, traumuotiems arba turintiems labai dideles plombas dantims gali reikėti endodontinio gydymo. Kartais tik ortodontinio gydymo metu yra nustatoma, kad tam tikrų dantų pulpa (šaknis) yra pažeista arba negyvybinga ir tokiems dantims reikalingas endodontinis gydymas.
Kokie breketai yra, kaip jie skirstomi?
Dažnai pacientai breketus skiria į metalinius, baltus (keramikinius), skaidrius (safyrinius). Ortodontai breketus skirsto į ligatūrinius breketus, kuomet ortodontinis lankelis prie breketo fiksuojamas metalinėmis, bespalvėmis ar spalvotomis elastinėmis ligatūromis. Beligatūriniai breketai turi spec. užraktus, todėl jiems ligatūros nenaudojamos. Stebima tendencija, kad gydymas beligatūriniais breketais būna greitesnis, saugesnis, rečiau reikia lankytis pas ortodontą, lengviau išsivalyti dantis, pacientai jaučia mažiau diskomforto. Vizualiai tarp ligatūrinių ir beligatūrinių breketų didelio skirtumo nėra.
Kuo šį breketų skirtumą galėtumėme paprastai paaiškinti? Nešiojant ligatūrinius breketus lėtesnis gydymas ir dažnesni vizitai pas ortodontą reikalingi tam, „nugalėtumėme“ didesnę trintį, susidariusią tarp breketo, ortodontinės vielutės ir ligatūros. Todėl dantį norėdami paslinkti, turime dažniau aktyvuoti ir naudoti didesnes ortodontines jėgas priešingai nei nešiojant beligatūrius breketus (trintis tarp trijų kūnų mažesnė nei tarp dviejų).
Ką būtina žinoti baigus ortodontinį gydymą?
Nuėmus breketus, pacientai turi nešioti specialius aparatus – reteinerius (nuimamas ortodontines plokšteles, kapas), kad dantys ir/ar sąkandis negrįžtų į buvusią netaisyklingą padėtį.
