AdaDent klinikoje teikiame visapusiškas odontologijos paslaugas: nuo burnos higienos ir estetikos iki sudėtingų chirurginių sprendimų. Mūsų tikslas – ne tik gydyti, bet ir padėti Jums išlaikyti sveiką, gražią šypseną visam gyvenimui.












Graži šypsena tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus įvaizdžio dalimi, tarsi jo vizitinė kortelė. Todėl visame Pasaulyje didelis dėmesys skiriamas dantų priežiūrai, visų pirma, burnos higienai ir profilaktikai.
Burnos ertmės higiena – viena iš svarbiausių sveikatos aspektų. Nemalonus kvapas iš burnos, nesveiki ir paslankūs dantys dažniausiai būna esant kariesui ir priedančio ligoms (gingivitui, periodontitui).
Yra skiriamos minkštosios ir kietosios dantų apnašos. Nevalant apnašų, pradeda kauptis bakterijų išskiriami fermentai, prasideda dantenų uždegimas. Kietasis apnašas susidaro, kai minkštosiose apnašose daugėja neorganinių medžiagų.
Akmenims susidaryti įtakos turi seilių sudėtis, mitybos įpročiai, geriamojo vandens sudėtis, dantų valymo įpročiai bei dažnis. Apnašos trukdo savaiminiam burnos apsivalymui, mažina dantenų vagelės skysčio drenažą, sulaiko bakterijas, sunkina burnos ertmės higieną.
Kieti ir aštrūs akmenys gali tiesiogiai žaloti dantenas. Todėl tik pašalinus dantų akmenis galima tikėtis išgydyti apydančio ligas. Jei dantenų uždegimą sukeliančios priežastys nėra pašalinamos, dantenų uždegimas pereina į alveolės kaulo uždegimą, ir vystosi marginalinis periodontitas (parodontozė), kurio metu nyksta kaulas, dantys tampa paslankūs (pradeda klibėti), ir galų gale tenka juos šalinti.
Pagrindinis dantų valymo tikslas – neleisti susiformuoti dantų apnašoms. Norint turėti sveikus dantis, reikia du kartus per dieną: ryte, po pusryčių, ir vakare, prieš einant miegoti, juos valyti 3min. Šepetėliu, dantų pasta bei tarpdančio siūlu. Dantų šepetėlį reikia keisti kas 3 – 6mėn., naudoti pastą su fluoru. Kitas svarbus dantų priežiūros aspektas – tarpdančių valymas. Tam naudojami tarpdančių šepetėliai, higieniniai siūlai, krapštukai.
Norint kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis, būtina du kartus per metus lankytis pas odontologą, net ir tuo atveju, jei dantų neskauda. Burnos higienistas ar odontologas patars, kaip taisyklingai valyti dantis ir prižiūrėti burną, padės pasirinkti dantų šepetėlį ir kitas burnos higienos priemones.
Reguliarus apsilankymas pas specialistus turėtų tapti įpročiu tiems, kurie brangina savo sveikatą, nes dantų ir dantenų ligos daro neigiamą poveikį visam mūsų organizmui.
Odontologijos klinikoje „AdaDent“ profesionalios burnos ertmės higienos procedūros metu pašalinamas minkštasios ir kietasios dantų apnašos naudojant šiuolaikišką „Air Flow“ sistemą.
Tai stipri oro, vandens ir perlų srovė efektyviai nuvalanti susikaupusias dantų apnašas. Po šios sistemos valymo dantys tampa švelnesni, lygesni, šiek tiek pabąla, ir tampa atsparesni vėlesniam dantų apnašų kaupimuisi.
Viršdanteninių ir podantedinių kietųjų dantų apnašų šalinimui naudojamas ultragarsinis skaleris bei kiuretės. Procedūros pabaigoje, poliruojamos plombos, įvertinama plombų bei protezų būklė, dantys poliruojami pasta su fluoru, pacientai apmokinami individualios burnos higienos priežiūros.
Profesionalios burnos ertmės higienos procedūros dažnis priklauso nuo paciento individualios higienos priežiūros kokybės, apnašų kaupimosi intensyvumo, apnašų prilipimo sąlygų ir kitų asmens higieninių savybių. Taip pat įtakoja ir bendriniai organizmo susirgimai. Priklausomai nuo šių veiksnių, profesionali burnos higiena rekomenduojama 1-4 kartus per metus.
Tikriausiai nėra nė vieno žmogaus Pasaulyje, kuris nenorėtų turėti sveikos bei gražios šypsenos. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu dantų balinimas vis labiau populiarėja. Ilgainiui danties spalva kinta dėl įvairių priežasčių, visų pirma – amžiaus. Taip pat dėl traumų, nekokybiškai plombuotų danties kanalų; kai kurių antibiotikų, dažančių maisto produktų (kavos, raudono vyno, tabako, kolos ir pan,) vartojimo, paveldimumo, per gausaus fluoro kiekio, uždegimų ir t.t.
Dantys sudaryti iš trijų pagrindinių sluoksnių: emalio, dentino ir cemento. Burnos ertmėje kyšantį emalį (danties vainiką) labiausiai ir žaloja pastarieji veiksniai. Jis sudarytas iš tampriai tarpusavyje susiglaudusių neorganinių prizmių, tarp kurių yra mikrotarpeliai užpildyti organinėmis medžiagomis, į kurias būtent ir patenka dažikliai.
Jei dantų balinimas atliekamas laikantis nurodytų taisyklių ir sąlygų, dantų balinimo procedūra nėra kenksminga. Dantų balinimo geliai yra saugūs, veiksmingi ir ilgalaikiai. Medžiagoms yra suteikti kokybės sertifikatai CE, ISO.
Dantų balinimui dažniausiai yra naudojamas vandenilio peroksidas, karbamido peroksidas, kurie balinimo procedūros metu skyla į vandenį ir aktyvųjį deguonį. Pastarasis oksiduodamas pigmentinius stambiamolekulinius junginius – dėmes, jas skaido į smulkiamolekulinius bespalvius junginius, ir dantys bąla.
Tetraciklininių dantų balinimas. Dantų vystymosi metu, maždaug iki 7m., tetraciklinas jungiasi su danties kalciu. Pakinta cheminė emalio – dentino struktūra. Todėl šio tipo pigmentus yra sunkiau pašalinti. Spalvos pokyčiai priklauso nuo gautos antibiotikų dozės, ji svyruoja nuo gelsvos iki juodos spalvos. Nesunkiai pažeisti dantys (gelsvos, morkinės ar rusvos spalvos) yra balinami įprastu būdu, t.y., kapomis, spec. lempomis kabinete ar lazeriu, sunkiau (pilkšvi, melsvi ar net juodi) – dengiami laminatėmis.
Klinikoje yra atliekamas dantų balinimas individualiomis balinimo kapomis, bei balinimas kabinete. Jums atvykus į kliniką, gydytojas nuodugniai apžiūri dantis, rekomenduoja procedūras, kurios reikalingos atlikti prieš dantų balinimą. Norint balinti dantis kapomis, nuimami atspaudai nuo viršutinio bei apatinio žandikaulių, siunčiami į dantų technikų laboratoriją, kurioje yra gaminamos individualios kapos. Jos yra skaidrios, lengvos, netrukdo kalbėti, nekrenta. Sekančio vizito metu balinimo kapos yra pamatuojamos, gydytojas odontologas išsamiai paaiškina, parodo kaip jomis naudotis.
Balinimo procedūros metu, po dantų valymo šepetėliu bei tarpdančio siūlu, į balinimo kapas, lūpinius paviršius yra įšvirkščiamas balinimo gelis, ir dedamos ant dantų. Išsiėmus balinimo kapas, burnos ertmę būtina gausiai išskalauti vandeniu. Kapas išsiplovus – išsausinti.
Balinimo proceso metu gali padidėti dantų jautrumas, todėl gydytojas odontologas rekomenduoja atitinkančias dantų pastas ar jautrumą mažinančius dantų kremus (“AdaDent” klinikoje balinimo kapomis sistema jau iš karto yra sukomplektuota su dantų nujautrinimo geliu). Balinimo kapomis metu yra rekomenduojama vengti dažančių maisto produktų, gėrimų, citrusinių vaisių, gazuotų gėrimų, tabako gaminių.
Balinimo procedūros efektas labai priklauso nuo danties emalio ir dentino struktūros bei pigmentinių dėmių kilmės.
Iškilus klausimams, BŪTINAI susisiekite su mumis!
Natūralu, kad netekus net ir vieno danties, gėdijamasi, vengiama šypsotis, o jei trūksta kelių dantų, iškyla sveikatos problemų.
Dantų protezavimas – viena populiariausių odontologinių procedūrų, sėkmingai leidžianti atkurti vieną, kelis ar net visus prarastus dantis. Po protezavimo pacientas džiaugiasi estetiška išvaizda ir visiškai atkurta kramtymo funkcija.
Viskas, kuo Jums reikės pasirūpinti – tai atvykti į kliniką. Jau pirmosios konsultacijos metu įvertinama paciento sveikatos būklė, atliekami rentgenologiniai tyrimai ir parengiamas individualus gydymo planas. Po konsultacijos pateiksime išsamų dantų būklės įvertinimą, pasiūlysime kelias dantų atkūrimo alternatyvas, sudarysime sąmatą, nustatysime preliminarią gydymo trukmę.
Dantų implantavimas – vienas moderniausių gydymo metodų, leidžiantis atkurti prarastą/-us dantis nepažeidžiant greta esančių natūralių dantų. Implantuojant, kitaip nei gaminant tiltinius protezus, nereikia šlifuoti sveikų dantų. Šiuo metodu galima atkurti vieną, kelis prarastus dantis ar net visą dantų lanką. Dantų implantai leidžia sutvirtinti išimamuosius dantų protezus, o nuolatiniai protezai gali būti pritvirtinami prie 4–6 į žandikaulį įsriegtų dantų implantų.
Implantacijos sėkmę lemia daug veiksnių. Visų pirma, labai svarbu kaulo storis ir kokybė. Kuo geresnė kaulo kokybė ir kuo jo daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad implantas gerai integruosis ir tinkamai funkcionuos. Implantų tarnavimo laikui daug įtakos turi ir paciento dantų priežiūros įpročiai, todėl klinikos specialistai rekomenduoja kas 6 mėnesius atvykti profesionalios burnos higienos procedūrai. Implantuojant labai svarbi gydytojo patirtis ir kompetencija. Klinikoje dirba kvalifikuotas, daug patirties sukaupęs implantologijos specialistas, nuolat gilinantis savo žinias tarptautiniuose seminaruose bei kongresuose.
Pirmiausia pacientai išsamiai konsultuojami, atliekami visi būtini tyrimai, daroma tūrinė (3D) rentgeno nuotrauka. Išanalizavęs surinktus duomenis, gydytojas sudarys gydymo planą bei informuos apie gydymo kainą.
Pagrindiniai dantų implantavimo etapai:
Mūsų šypsena – tai vizitinė kortelė bendraujant su žmonėmis. Ji atspindi mūsų socialinę padėtį visuomenėje.
Gražūs dantys džiugina ne tik mus, bet ir aplinkinius. Šiuolaikinė odontologija gali sukurti ne tik gražią, bet ir sveiką šypseną. Būtent tai ir siūlo mūsų odontologijos klinika – “ AdaDent”.
Kreivi, tamsūs, ne dantų lanke esantys dantys nuo šiol nėra problema. Šiuolaikinės nanotechnologijos padeda atkurti dantų spalvą, paviršiaus mikroreljefą individualiai pagal Jūsų burnos ertmėje esančius gretimus dantis.
Pakanka vos vieno vizito ir Jūs galėsite džiaugtis balta, sveika bei gražia šypsena.
Gydytojas odontologas konsultacijos metu atidžiai ištirs Jūsų gleivinės, šaknies kanalų bei dantų vainikų būklę, išklausys Jūsų pageidavimus bei paskirs Jums patogų laiką, estetinio plombavimo-restauravimo procedūrai, po kurio galėsite džiaugtis sveikais ir gražiais dantimis.
Ortodontinio gydymo breketų sistemomis tikslas – netaisyklingos dantų padėties ir/ar sąkandžio korekcija/ gydymas, taip pat dažnai taikomas prieš dantų protezavimą ar implantacijas.
Breketų sistema – tai nenuimamas, prie danties priekinio vainiko paviršiaus specialiais klijais priklijuotas, ortodontinis aparatas, kuris nešiojamas visą ortodontinio gydymosi laiką. Breketų sistema susideda iš breketų, vamzdelių, žiedų ir lankų.
Lankai tvirtinami prie breketų metalinėmis, bespalvėmis ir spalvotomis ligatūromis ar specialiais užraktais (beligatūriniai breketai). Atstatyti dantis į taisyklingą padėtį naudojami spec. elementai – spyruoklės, elastikai, kabliukai, mini sraigtai ir t.t.
Vidutiniškai ortodontinis gydymas trunka 16 -24 mėnesius, priklausomai nuo dantų – sąkandžio patologijos laipsnio. Tikslios gydymo breketų sistema trukmės nurodyti nėra galimybių, todėl per intensyvus arba nepakankamas žandikaulių augimas, kaulų ir dantų anatominė sandara, paciento amžius ir kiti faktoriai gali ilginti ar trumpinti gydymo laiką.
Visą gydymo laikotarpį būtina laikytis „minkšto maisto režimo“ (nevalgyti riešutų, džiūvėsėlių, keptos duonos, obuolį nekąsti, o smulkiai susipjautyti ir pan.), kad breketai neatsiklijuotų.
Kelias dienas po breketų klijavimo procedūros gali skaudėti dantis, rekomenduojame nesikankinti, išgerti vaistų nuo skausmo
Dantis, nešiojant breketus, tikrai sunkiau išsivalyti. Kaip taisyklingai valyti dantis, būtinai paaiškinsime, apmokinsime kiekvieną individualiai. Jeigu pacientas nuolat ignoruoja gydytojo pastabas dėl dantų nevalymo, blogos burnos higienos, nešiojant breketų sistemą, ji gali būti nuimta nebaigus gydymo, norint išvengti emalio bei periodonto pažeidimų.
Būtina reguliariai kas 1 – 2 mėnesius (ar kitu gydytojo nurodytu periodiškumu) lankytis pas gydytoją ortodontą breketų sistemos aktyvacijai.
Prieš ortodontinį gydymą, traumuotiems arba turintiems labai dideles plombas dantims gali reikėti endodontinio gydymo. Kartais tik ortodontinio gydymo metu yra nustatoma, kad tam tikrų dantų pulpa (šaknis) yra pažeista arba negyvybinga ir tokiems dantims reikalingas endodontinis gydymas.
Dažnai pacientai breketus skiria į metalinius, baltus (keramikinius), skaidrius (safyrinius). Ortodontai breketus skirsto į ligatūrinius breketus, kuomet ortodontinis lankelis prie breketo fiksuojamas metalinėmis, bespalvėmis ar spalvotomis elastinėmis ligatūromis. Beligatūriniai breketai turi spec. užraktus, todėl jiems ligatūros nenaudojamos. Stebima tendencija, kad gydymas beligatūriniais breketais būna greitesnis, saugesnis, rečiau reikia lankytis pas ortodontą, lengviau išsivalyti dantis, pacientai jaučia mažiau diskomforto. Vizualiai tarp ligatūrinių ir beligatūrinių breketų didelio skirtumo nėra.
Kuo šį breketų skirtumą galėtumėme paprastai paaiškinti? Nešiojant ligatūrinius breketus lėtesnis gydymas ir dažnesni vizitai pas ortodontą reikalingi tam, „nugalėtumėme“ didesnę trintį, susidariusią tarp breketo, ortodontinės vielutės ir ligatūros. Todėl dantį norėdami paslinkti, turime dažniau aktyvuoti ir naudoti didesnes ortodontines jėgas priešingai nei nešiojant beligatūrius breketus (trintis tarp trijų kūnų mažesnė nei tarp dviejų).
Nuėmus breketus, pacientai turi nešioti specialius aparatus – reteinerius (nuimamas ortodontines plokšteles, kapas), kad dantys ir/ar sąkandis negrįžtų į buvusią netaisyklingą padėtį.
Diagnostika mikroskopu naudojama, kai reikia itin kruopščiai įvertinti dantų būklę. Tokia diagnostika naudojama: endodontijoje, dantų plombavime, mikroprotezavime, chirurgijoje, implantacijoje, periodontologijoje.
Svarbiausia užduotis gydant dantų šaknų kanalus – iš jų pašalinti pažeistus, nefunkcionuojančius audinius. Naudojantis mikroskopu ir specialiais instrumentais, mirę audiniai atskiriami ir pašalinami itin tiksliai. Mikroskopas – nepakeičiamas prietaisas atliekant diagnostiką. Mūsų klinikoje naudojamas naujausias ir moderniausias JAV pagamintas GLOBAL SURGICAL mikroskopas, kuris sukurtas specialiai odontologijos reikmėms, todėl yra ypač funkcionalus ir tikslus, turi LED apšvietimo sistemą, pasižymi aukšta vaizdo raiška, taip užtikrindamas sėkmingą gydymą.
Dantų kanalų gydymas mikroskopu yra kiek brangesnis, nei įprastas dantų plombavimas, nes gydymo metu naudojamos naujos, brangios technologijos, medžiagos, o gydytojams reikia specialios kvalifikacijos.
Tai šiuolaikiškas būdas įvertinti viršutinio ir apatinio žandikaulio vaizdą, sinusus, kaulo būklę aplink dantis, diagnozuoti dantų šaknų skilimus ir kt. Tyrimo analizėje pasitelkiamas dirbtinis intelektas (AI), kuris padeda greičiau, tiksliau ir išsamiau įvertinti gautus rezultatus, užtikrinant pažangesnį ir modernesnį gydymo planavimą.
Dažniausiai šis tyrimas atliekamas prieš planuojant operacijas, gydant dantų kanalus, periodontito gydymui, planuojant ortodontinį gydymą.
Chirurginis dantų gydymas atliekamas tik tuomet, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus ar negalimas. Klinikoje atliekamos šios chirurginės procedūros:
Pagrindinis šiuolaikinės odontologijos tikslas – išsaugoti dantis, tačiau ne visada tai atlikti įmanoma, kuomet dantis, danties šaknis yra stipriai pažeistas karieso ar stipriai pažeistas danties periodontas (audiniai esantys apie danties šaknis, pvz.: paradantozė).
Pieninio danties šalinimas. Įprastai pieninių dantų šalinti nereikia, jie iškrenta patys. Tačiau sutrikus pieninio danties šaknies fiziologiai rezorbcijai reikalinga dantį šalinti, kad ateityje, keičiantis pieniniam sąkandžiui į nuolatinį, nekiltų problemų.
Nuolatinio danties šalinimas. Smakiai pažeistam kariesiui, kuomet ne tik vainikas, bet ir šaknis karieso pažeista rekomenduotina šalinti, nes jokie protezai (vainikėliai) ilgai netarnaus, kai šaknis nėra sveika. Nuolatiniai dantys gali būti šalinami ir ortodontinio gydymo tikslu, kuomet yra didelė vietos stoka, smarkiai susigrūdę dantys, smarkiai neatitinka viršutinio ir apatinio žandikaulių dydžiai, kada pacientas atsisako ortognatinės operacijos (žandikaulių operacijos).
Protinio (retinuoto) danties šalinimas. Ne dantų lanke, kreivai ar nepinai išdygę protiniai dantys suformuoja tam tikras, idealiai tinkančias sąlygas kauptis apnašoms, todėl pradeda gesti ne tik protiniai, bet ir greta jų esantys dantys. Net ir neišdygę protiniai dantys, gali sąlygoti gretimo danties netekimą, kai dygsta į gretimo danties šaknį ją pažeisdamas. Dygdami protiniai dantys gali būti priekinių dantų susigrūdimo priežastis. Dažnai jie sukelia ir periodonto problemų.
Cistos šalinimas. Tai veido ir žandikaulių srityje esantys gerybiniai kaulo ir minkštųjų audinių navikai, kurie formuojasi tiek žandikaulio kaule, tiek ir minkštuosiuose audiniuose. Pagrindinės cistos atiradimo priežastys gali būti blogai ar visai nesugydytas danties šaknies kanalas ar danties trauma, kurią pašalinti būtina.
Danties šaknies rezekcija. Ji taikoma po nesėkmingo endodontinio gydymo ar esant labai virulentiškai infekcijai, siekiant pašalinti bakterijoms pažeistą (apniktą) šaknies kanalą bei užkirsti kelią tolimesniam infekcijos plitimui. Pasireiškus infekcijai, kuomet danties šaknis protezuota kaištiniu įklotu, kuomet jo išėmimas sukelia didelę riziką šaknies įskilimui, ar dėl kitų priežasčių kai nėra būdo kaip pasiekti danties šaknies viršūnės. Šaknies viršūnės rezekcija atliekama krūminių, kaplių ir priekinių dantų srityse.
Lūpų, liežuvio, skruostų pasaitėlių plastika. Aukštai prisitvitinęs masyvus viršutinės lūpos pasaitėlis yra diastemos (tarpas tarp viršutinio žandikaulio priekinių dantų) priežastis. Trumpas liežuvio pasaitėlis gali įtakoti šveplavimą, sąkandžio sutrikimą. „Išreikšti“ skruostų pasaitėliai, ypač esant plonam burnos gleivinės biotipui dažnai įtakoja recesijas (danties šaknies apsinuoginimą), dėl ko atsiranda dantų jaurumas, sukelia estetinių problemų, t.y., dantis atrodo „išilgėjęs“, taip pat padidėja šaknies karieso riziką, nes danties šaknį, skirtingai nei vainiką, kurį dengia ne emalis, o cementas, kuris yra poretesnis ir kaupia apnašą labiau. Šios chirurginės operacijos nėra sudėtingos ir trunka iki 30 min.
Dantų šaknų kanalų, arba kitaip – endodontinis gydymas – procedūra, kurios metu gydomas pažeistas vidinis danties audinys (pulpa). Endodontinio gydymo prireikia po gilaus ėduonies, dantų traumų, bakterijoms įsiskverbus į pulpos audinius. Laiku negydant, pulpą tenka pašalinti, o infekcija išplinta, formuojasi pūlinys, o ligai progresuojant – ir cista. Dantų kanalų gydymas neleidžia plisti infekcijai, stabdo žandikaulio, viršūninio apydančio audinių pažeidimus. Laiku atvykus į kliniką, sustabdomas ligos progresavimas, todėl įmanoma išsaugoti danties šaknį.
Dantų šaknų kanalų gydymo etapai:
Pirmiausia gydomas dantis izoliuojamas koferdamo guma, saugančia dantį supančius audinius. Po to danties kanalai valomi mechaniniu būdu, plaunami antibakteriniais preparatais. Vėliau, dažniausiai jau kito vizito metu, kanalai plombuojami skysta gutaperča. Tai apsaugo danties kanalą nuo maisto likučių, o kartu – ir bakterijų skverbimosi ir su tuo susijusio uždegimo. Pirmiausia plombuojamas kanalas, vėliau – ir pats dantis arba, jei pažeidimai labai dideli, gaminamas danties vainikėlis.
Svarbiausia užduotis gydant dantų šaknų kanalus – iš jų pašalinti pažeistus, nefunkcionuojančius audinius. Naudojantis mikroskopu ir specialiais instrumentais, mirę audiniai atskiriami ir pašalinami itin tiksliai. Mikroskopas – nepakeičiamas prietaisas atliekant diagnostiką. Mūsų klinikoje naudojamas naujausias ir moderniausias JAV pagamintas GLOBAL SURGICAL mikroskopas, kuris sukurtas specialiai odontologijos reikmėms, todėl yra ypač funkcionalus ir tikslus, turi LED apšvietimo sistemą, pasižymi aukšta vaizdo raiška, taip užtikrindamas sėkmingą gydymą. Dantų kanalų gydymas mikroskopu yra kiek brangesnis, nei įprastas dantų plombavimas, nes gydymo metu naudojamos naujos, brangios technologijos, medžiagos, o gydytojams reikia specialios kvalifikacijos.
Dantų ėduonis – viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių dantų ligų, pažeidžianti kietuosius danties audinius. Ėduonį sukelia bakterijos, burnoje esančius angliavandenius suskaidančios iki rūgščių. Būtent jos ir sukelia dantų ėduonį, arba kitaip – kariesą.
Įvairių šaltinių duomenimis, maždaug 9-ių iš 10-ies pasaulio gyventojų dantys pažeisti ėduonies. Ėduonis gali pažeisti ne tik sveikus, bet ir plombuotus dantis – formuotis po plomba.
Pirmasis ėduonies ženklas – baltos dėmelės dantų paviršiuje, kurios laikui bėgant virsta giliomis ertmėmis. Dėl ėduonies kinta pažeisto danties spalva, vėliau dantis, ypač vartojant šaltą maistą bei gėrimus, tampa jautrus.
Periodonto ligas sukelia mikroorganizmai, esantys minkštosiose ir kietosiose dantų apnašose, susiformuojančiose dėl netinkamos burnos higienos. Periodonto ligos Lietuvoje – itin dažnos, jos vystosi palaipsniui: netinkamai prižiūrint dantis, pirmiausia kyla dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu.
Kokie požymiai rodo dantenų uždegimą?
dantenų paraudimas, paburkimas;
dantenų kraujavimas;
dėl dantenų nusmukimo vizualiai pailgėję dantys;
dantų pasislinkimas;
padidėjęs dantų jautrumas valgant šaltą ar karštą maistą;
blogas kvapas iš burnos.
Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. žmonių jaučia lengvesnius ar sunkesnius periodonto ligų simptomus. Pastebėjus dantenų pokyčius, o ypač dantenų kraujavimą valant dantis, reikėtų pasikonsultuosi su klinikos specialistais dėl galimų būdų patologiniams procesams pristabdyti, net jei tai ir nėra susiję su dantenų uždegimu.
Negydant dantenų uždegimo, išsivysto periodontitas, kuris pažeidžia kaulą. Progresuojantis periodontitas siejamas su padidėjusiu dantų paslankumu, o galiausiai – ir iškritimu. Tačiau tai – ne vienintelė blogybė, nes periodonto ligos neigiamai veikia visą organizmą, pavyzdžiui, kraujagyslių, endokrininę sistemas.
Periodonto ligos yra klastingos – jos ilgai vystosi, o žmonės įprastai nejaučia nei diskomforto, nei skausmo. Tad dažnai pacientai į medikus kreipiasi pavėluotai – periodontitui esant sunkiausios formos.
Burnos higienistė, pastebėjusi, kad gingvitas perėjo į periodontitą (parodontozę), pacientus siunčia konsultuotis su periodontologu. Progresuojančių formų periodontitas gali būti gydomas chirurginiu būdu.
Periodonto ligų gydymo etapai:
Atliekama profesionali burnos higiena. Apsilankius pas burnos higienistę, nuo dantų paviršiaus nuvalomos minkštosios ir kietosios apnašos. Jei dantenų uždegimas – didesnis, profesionalią burnos higieną galima atlikti kas 1–3 sav. tol, kol pavyksta sustabdyti uždegiminius procesus. Dantų šaknys, dantys poliruojami, kad dantenos geriau sukibtų su dantų paviršiumi ir neliktų kišenėlių.
Taikomas konservatyvusis gydymas: tai neinvazinė gydymo metodika, taikoma tais atvejais, kai periodonte dar neprasidėję negrįžtami procesai. Dantų kišenės, likusios po profesionalios burnos higienos, gydomos taikant vietinį nuskausminimą. Gydytojas periodontologas paskirs tinkamiausią gydymo būdą: gali būti skiriamos medikamentų injekcijos, irigacijos, gydoma lazeriu ir kt.
Chirurginis gydymas (operavimas). Chirurginio gydymo prireikia, jei dantenų kišenių gylis yra 5–6 mm. Pacientui gali būti skiriama antibiotikų, o atvykus į kliniką nuo apnašų valomos dantų šaknys po dantenomis (kiuretažas), pašalinamas ligos pažeistų audinių perteklius. Mini operacija atliekama, kai po dantenomis esančių apnašų neįmanoma išvalyti profesionalios burnos higienos metu. Jei kaulas stipriai pažeistas, prireikia jo restauracijos.
Po sėkmingo gydymo siekiant išvengti ligos atsinaujinimo, labai daug dėmesio reikia skirti periodonto ligų profilaktikai – kruopščiai valyti dantis pagal odontologų rekomendacijas bei laiku atlikti profesionalią burnos higieną. Jei apnašos vėl kaupiasi, dantenos infekuojamos ir liga atsinaujina. Susirgus parodontoze pakartotinai, liga vystosi kur kas greičiau, o gydymas tampa komplikuotesnis.
Aparatų gamyboje dalyvauja ir vaikai, kurie patys sugalvoja ortodontinių aparatų spalvas, piešinukus, blizgučius ir pan. , “AdaDent” klinikoje ši papildoma pramoga nemokama. Dalyvavimas rekomenduojamas, kad išimami ortodontiniai aparatai būtų smagiau nešiojami.
Bendras gydymo kursas aparatais gali trukti nuo 6 mėnesių. iki 2,5 metų ir ilgiau. Tikslios gydymo trukmės nurodyti nėra galimybių. Per intensyvus arba nepakankamas žandikaulių augimas, kaulų ir dantų anatominė sandara, paciento amžius ir kiti faktoriai gali trumpinti ar ilginti gydymo laiką. Aparatai, kuriuos rekomenduojama nešioti visą parą (pvz. plokštelės), pradžioje gali apsunkinti kalbėjimą, kelioms valandoms skatinti seilėtekį, šveplavimą. Prie aparatų paprastai priprantama per kelias dienas, užsitęsus šveplavimui rekomenduojama garsiai skaityti.
Aparatus galima nešioti tik gydytojo ortodonto paskyrimu ir pagal nurodytą laiką. Aparato nešiojimo trukmė gali keistis gydymo eigoje. Ne pagal gydytojo nurodymą nešiojamas aparatas gali skatinti komplikacijų atsiradimą. Nepatartina staigiai nutraukti ortodontinį gydymą – bet kokiu ortodontiniu aparatu koreguoti dantys gali grįžti dalinai ar pilnai į buvusią netaisyklingą padėtį, išplėsti žandikauliai vėl susiaurėti, grįžti atgal.
Sedacijai naudojami vaistai, kurie padeda pacientams atsipalaiduoti dantų gydymo metu. Tai nėra bendrinė nejautra (pilna narkozė). Pacientas yra nemiegantis, bet atsipalaidavęs, nejaučia baimės, arba miegas yra toks, iš kurio pacientas lengvai pažadinamas. Pacientas nesirūpina kas vyksta aplinkui, o procedūros gali visiškai arba iš dalies neatsiminti.
Sedacija gali būti taikoma visiems žmonėms, kurie bijo odontologinių procedūrų. Sedacija taip pat tinka kai:
Sedacijos lygiai:
Priklausomai nuo atliekamos odontologinės procedūros apimties, gali būti taikomi skirtingi sedacijos metodai:
Galimos komplikacijos sedacijos metu ar po jos priklauso nuo žmogaus amžiaus, sudėjimo (konstitucijos), sveikatos būklės prieš sedaciją, persirgtų ligų ir operacijos (intervencinės procedūros) rūšies.
Dažniausiai pasitaikančios sedacijos komplikacijos:
Šis komplikacijų sąrašas nėra baigtinis. Visų galimų komplikacijų išvardinti neįmanoma, nes kiekvienas organizmas ir jo reakcija į medikamentus yra individualūs. Sedacijos metu ar po jos galimos ir kitos komplikacijos, tačiau jų tikimybė yra labai maža.
Aparatų gamyboje dalyvauja ir vaikai, kurie patys sugalvoja ortodontinių aparatų spalvas, piešinukus, blizgučius ir pan. , “AdaDent” klinikoje ši papildoma pramoga nemokama. Dalyvavimas rekomenduojamas, kad išimami ortodontiniai aparatai būtų smagiau nešiojami.
Bendras gydymo kursas aparatais gali trukti nuo 6 mėnesių. iki 2,5 metų ir ilgiau. Tikslios gydymo trukmės nurodyti nėra galimybių. Per intensyvus arba nepakankamas žandikaulių augimas, kaulų ir dantų anatominė sandara, paciento amžius ir kiti faktoriai gali trumpinti ar ilginti gydymo laiką. Aparatai, kuriuos rekomenduojama nešioti visą parą (pvz. plokštelės), pradžioje gali apsunkinti kalbėjimą, kelioms valandoms skatinti seilėtekį, šveplavimą. Prie aparatų paprastai priprantama per kelias dienas, užsitęsus šveplavimui rekomenduojama garsiai skaityti.
Aparatus galima nešioti tik gydytojo ortodonto paskyrimu ir pagal nurodytą laiką. Aparato nešiojimo trukmė gali keistis gydymo eigoje. Ne pagal gydytojo nurodymą nešiojamas aparatas gali skatinti komplikacijų atsiradimą. Nepatartina staigiai nutraukti ortodontinį gydymą – bet kokiu ortodontiniu aparatu koreguoti dantys gali grįžti dalinai ar pilnai į buvusią netaisyklingą padėtį, išplėsti žandikauliai vėl susiaurėti, grįžti atgal.