Periodonto ligas sukelia mikroorganizmai, esantys minkštosiose ir kietosiose dantų apnašose, susiformuojančiose dėl netinkamos burnos higienos. Periodonto ligos Lietuvoje – itin dažnos, jos vystosi palaipsniui: netinkamai prižiūrint dantis, pirmiausia kyla dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu.
Kokie požymiai rodo dantenų uždegimą?
dantenų paraudimas, paburkimas;
dantenų kraujavimas;
dėl dantenų nusmukimo vizualiai pailgėję dantys;
dantų pasislinkimas;
padidėjęs dantų jautrumas valgant šaltą ar karštą maistą;
blogas kvapas iš burnos.
Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. žmonių jaučia lengvesnius ar sunkesnius periodonto ligų simptomus. Pastebėjus dantenų pokyčius, o ypač dantenų kraujavimą valant dantis, reikėtų pasikonsultuosi su klinikos specialistais dėl galimų būdų patologiniams procesams pristabdyti, net jei tai ir nėra susiję su dantenų uždegimu.
Negydant dantenų uždegimo, išsivysto periodontitas, kuris pažeidžia kaulą. Progresuojantis periodontitas siejamas su padidėjusiu dantų paslankumu, o galiausiai – ir iškritimu. Tačiau tai – ne vienintelė blogybė, nes periodonto ligos neigiamai veikia visą organizmą, pavyzdžiui, kraujagyslių, endokrininę sistemas.
Periodonto ligos yra klastingos – jos ilgai vystosi, o žmonės įprastai nejaučia nei diskomforto, nei skausmo. Tad dažnai pacientai į medikus kreipiasi pavėluotai – periodontitui esant sunkiausios formos.
Burnos higienistė, pastebėjusi, kad gingvitas perėjo į periodontitą (parodontozę), pacientus siunčia konsultuotis su periodontologu. Progresuojančių formų periodontitas gali būti gydomas chirurginiu būdu.
Periodonto ligų gydymo etapai:
Atliekama profesionali burnos higiena. Apsilankius pas burnos higienistę, nuo dantų paviršiaus nuvalomos minkštosios ir kietosios apnašos. Jei dantenų uždegimas – didesnis, profesionalią burnos higieną galima atlikti kas 1–3 sav. tol, kol pavyksta sustabdyti uždegiminius procesus. Dantų šaknys, dantys poliruojami, kad dantenos geriau sukibtų su dantų paviršiumi ir neliktų kišenėlių.
Taikomas konservatyvusis gydymas: tai neinvazinė gydymo metodika, taikoma tais atvejais, kai periodonte dar neprasidėję negrįžtami procesai. Dantų kišenės, likusios po profesionalios burnos higienos, gydomos taikant vietinį nuskausminimą. Gydytojas periodontologas paskirs tinkamiausią gydymo būdą: gali būti skiriamos medikamentų injekcijos, irigacijos, gydoma lazeriu ir kt.
Chirurginis gydymas (operavimas). Chirurginio gydymo prireikia, jei dantenų kišenių gylis yra 5–6 mm. Pacientui gali būti skiriama antibiotikų, o atvykus į kliniką nuo apnašų valomos dantų šaknys po dantenomis (kiuretažas), pašalinamas ligos pažeistų audinių perteklius. Mini operacija atliekama, kai po dantenomis esančių apnašų neįmanoma išvalyti profesionalios burnos higienos metu. Jei kaulas stipriai pažeistas, prireikia jo restauracijos.
Po sėkmingo gydymo siekiant išvengti ligos atsinaujinimo, labai daug dėmesio reikia skirti periodonto ligų profilaktikai – kruopščiai valyti dantis pagal odontologų rekomendacijas bei laiku atlikti profesionalią burnos higieną. Jei apnašos vėl kaupiasi, dantenos infekuojamos ir liga atsinaujina. Susirgus parodontoze pakartotinai, liga vystosi kur kas greičiau, o gydymas tampa komplikuotesnis.
Aparatų gamyboje dalyvauja ir vaikai, kurie patys sugalvoja ortodontinių aparatų spalvas, piešinukus, blizgučius ir pan. , “AdaDent” klinikoje ši papildoma pramoga nemokama. Dalyvavimas rekomenduojamas, kad išimami ortodontiniai aparatai būtų smagiau nešiojami.
Bendras gydymo kursas aparatais gali trukti nuo 6 mėnesių. iki 2,5 metų ir ilgiau. Tikslios gydymo trukmės nurodyti nėra galimybių. Per intensyvus arba nepakankamas žandikaulių augimas, kaulų ir dantų anatominė sandara, paciento amžius ir kiti faktoriai gali trumpinti ar ilginti gydymo laiką. Aparatai, kuriuos rekomenduojama nešioti visą parą (pvz. plokštelės), pradžioje gali apsunkinti kalbėjimą, kelioms valandoms skatinti seilėtekį, šveplavimą. Prie aparatų paprastai priprantama per kelias dienas, užsitęsus šveplavimui rekomenduojama garsiai skaityti.
Aparatus galima nešioti tik gydytojo ortodonto paskyrimu ir pagal nurodytą laiką. Aparato nešiojimo trukmė gali keistis gydymo eigoje. Ne pagal gydytojo nurodymą nešiojamas aparatas gali skatinti komplikacijų atsiradimą. Nepatartina staigiai nutraukti ortodontinį gydymą – bet kokiu ortodontiniu aparatu koreguoti dantys gali grįžti dalinai ar pilnai į buvusią netaisyklingą padėtį, išplėsti žandikauliai vėl susiaurėti, grįžti atgal.
Patarimai nešiojant nuimamus ortodontinius aparatus:
- Išimamą ortodontinį aparatą reikia valyti du kartus: ryte, ir vakare su kietu dantų šepėteliu ir ta pačia dantų pasta, kurią valote dantis. Būtina kruopščiai nuvalyti visus ortodontinio aparato paviršius, nepaliekant apnašų likučių. Po užkandžių būtina aparatą išimti, burną ir aparatą gausiai išskalauti vandeniu. Rekomenduojama kartą per savaitę aparatą pamerkti į specialių dezinfekuojantį, blogą kvapą naikinantį tirpalą.
- Patartina vengti saldžių, daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų. Po saldžių gėrimų (sulčių, saldžios arbatos) burną būtina gausiai išskalauti vandeniu. Esant ilgalaikiam spyruoklių, lankų, plastmasinės bazės kontaktui su ant emalio paviršiaus nenuvalytomis dantų apnašomis, sąlyčio vietose gali atsirasti emalio demineralizacijos pažeidimo požymių (baltos dėmės). Bloga burnos ir aparato higiena skatina dantenų uždegimo atsiradimą: jos pabrinksta, pradeda kraujuoti. Po jomis ir ant danties paviršiaus likusios apnašos papildomai skatina emalio demineralizaciją ir karieso atsiradimą.
- Kai aparatas nenešiojamas jis turi būti saugojamas specialioje tam skirtoje dėžutėje. Netinkamai saugomą aparatą gali surasti naminiai gyvūnai, ypač šunys, katės ir graužikai. Jie gali aparatą apgraužti, apkramtyti, deformuoti, seilėmis apkrėsti zooinfekcija. Ortodontinių aparatų negalima dėti ant karštų paviršių, virinti vandenyje – jie gali deformuotis. Aparatą reikia nusiimti einant maudytis į baseiną, atvirus vandens telkinius, sportuojant, valgant kietą maistą ( gabalinio cukraus, kietų saldainių, šokolado, riešutų, morkų, obuolių, kriaušių, sudžiūvusios ar kepintos duonos ir panašiai) bei valant dantis.
- Įskilus, sulūžus, esant aparato metalinių ar kitų dalių deformacijoms, pametus aparatą, blogai besilaikant, esant skausmingam spaudimui į dantų, dantenų, gleivinės ar odos paviršius, dantenų uždegimui ir nuospaudoms, ar kitiems nusiskundimams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Nešiojant veido kaukes, išorinio tempimo aparatus, netinkamai įdedant ir išimant, galima susižeisti. Su jais nepatartina sportuoti, žaisti judrius žaidimus.
- Neatidėliokite reguliarių vizitų pas gydytoją ortodontą, kurių metu yra apžiūrimas sąkandis, jo korekcijos eiga, kad aparatai nebūtų „pernešiojami“. Gydytojas ortodontas apžiūri, ar taisyklingai nešiojate, aktyvuojate išimamus ortodontinius aparatus;
- Laikykitės gydytojo ortodonto nurodytų rėžimų, kitaip ortodontinis gydymas nebus efektyvus.
Retencija:
- Koregavus sąkandį, būtina retencinę plokštelę nešioti naktimis iki augimo pabaigos.
- Retencinio periodo protokolas gali keistis priklausomai nuo pradinės sąkandžio anomalijos ir ortodontinio gydymo rezultatų.
