Sedacija

Sedacijai naudojami vaistai, kurie padeda pacientams atsipalaiduoti dantų gydymo metu. Tai nėra bendrinė nejautra (pilna narkozė). Pacientas yra nemiegantis, bet atsipalaidavęs, nejaučia baimės, arba miegas yra toks, iš kurio pacientas lengvai pažadinamas. Pacientas nesirūpina kas vyksta aplinkui, o procedūros gali visiškai arba iš dalies neatsiminti.

Sedacija gali būti taikoma visiems žmonėms, kurie bijo odontologinių procedūrų. Sedacija taip pat tinka kai:

  • pacientas nenori žinoti, kas vyksta procedūros metu;
  • pacientas negali ramiai išsėdėti odontologo kėdėje;
  • pacientas turi žemą skausmo slenkstį;
  • pacientas turi stiprų pykinimo, žiaukčiojimo ar springimo jausmą;
  • pacientui numatoma ilga ar sudėtinga procedūra;

 

Sedacijos lygiai:

  • minimali sedacija – pacientas nemiega, bet yra atsipalaidavęs.
  • vidutinio laipsnio sedacija (sąmoninga sedacija) – tariami žodžiai yra nerišlūs, pacientas neprisimena procedūros ar prisimena iš dalies.
  • gili sedacija – pacientas snaudžia, bet jį nesunku pažadinti.

 

Priklausomai nuo atliekamos odontologinės procedūros apimties, gali būti taikomi skirtingi sedacijos metodai:

  • peroralinė sedacija, kuomet vaistai yra išgeriami. Taikant peroralinę sedaciją, gydytojo paskirtus vaistus pacientas turi išgerti 20 – 30 min. iki odontologinės procedūros, tad į kliniką reikia atvykti anksčiau, kad gydytojas galėtų laiku suteikti numatytą procedūrą. Peroralinės sedacijos metu pacientas jaučiasi šiek tiek mieguistas, apsnūdęs, bet nemiega.
  • Intraveninės sedacijos metu vaistai yra leidžiami į veną. Taikant intraveninę sedaciją galima pasiekti gilią sedaciją, kuri pasireiškia mieguista būsena ar miegu, iš kurio pacientą galima pažadinti. Sedacijos metu paciento kvėpavimo ir kardiovaskulinė funkcija išlieka nepakitusi, t.y. spontaninis kvėpavimas adekvatus, nereikia papildomų priemonių kvėpavimo takų praeinamumui išlaikyti, apsauginiai refleksai, tokie kaip kosulio, rijimo yra išlikę. Šios procedūros metu į veną įvedamas plonas ir trumpas plastikinis kateteris, per kurį leidžiami vaistai, sukeliantys sedaciją. Jos lygį galima kontroliuoti – esant reikalui pagilinti. Intraveninė sedacija pradeda veikti iškarto – nereikia laukti. Intraveninės sedacijos metu yra stebimas paciento širdies darbas, arterinis kraujo spaudimas bei deguonies koncentracija kraujyje. Tam ant piršto pacientui dedamas specialus daviklis. Intraveninei sedacijai naudojami vaistai sukelia amneziją – dantų gydymo procedūros pacientas gali neatsiminti.

 

GALIMOS KOMPLIKACIJOS

Galimos komplikacijos sedacijos metu ar po jos priklauso nuo žmogaus amžiaus, sudėjimo (konstitucijos), sveikatos būklės prieš sedaciją, persirgtų ligų ir operacijos (intervencinės procedūros) rūšies.

Dažniausiai pasitaikančios sedacijos komplikacijos:

  • pacientui gali būti nemalonus laikinas atminties praradimas;
  • pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, vangumas, galvos ir raumenų skausmas, svaigimas, laikinas šlapimo susilaikymas. Pykinimas ir vėmimas gali kamuoti ir kelias dienas po operacijos.
  • kraujosrūvos ar audinių patinimas intraveninio kateterio vietoje, infiltrato ar absceso susiformavimas vėlesniu laikotarpiu;
  • rimtos ir gyvybei grėsmingos komplikacijos, tokios kaip laikini ar nuolatiniai širdies, kvėpavimo, nervų sistemos, inkstų, kepenų ar kitų organizmo funkcijų sutrikimai, sunkios alerginės reakcijos vaistams, infekcija, o taip pat miokardo infarktas, insultas, plaučių arterijos užsikimšimas trombu, pavojingai aukšta kūno temperatūra, pasitaiko labai retai.

Šis komplikacijų sąrašas nėra baigtinis. Visų galimų komplikacijų išvardinti neįmanoma, nes kiekvienas organizmas ir jo reakcija į medikamentus yra individualūs. Sedacijos metu ar po jos galimos ir kitos komplikacijos, tačiau jų tikimybė yra labai maža.

 

REKOMENDACIJOS PRIEŠ IR PO PROCEDŪROS

  1. Prieš sedaciją negalima valgyti 6 valandas, negalima gerti 2 valandas.
  2. Po sedacijos rekomenduojama pasirūpinti lydinčiu asmeniu, nes reakcija gali būti prislopinta.
  3. Dvidešimt keturias valandas po bendrinės nejautros procedūros atlikimo negalima gerti alkoholinių gėrimų, su gydytoju nesuderintų vaistų, vairuoti transporto priemonės, dirbti su mechanizmais arba pavojingą darbą, nerekomenduojama priimti atsakingus sprendimus, pasirašyti svarbius dokumentus.
  4. Po sedacijos kurį laiką nevalgykite, vėliau valgykite lengvą maistą.
  5. Jei iškilo neaiškumų, ar manote jog atsitiko kažkas, kas jums kelia nerimą, nedelsiant susisiekite su gydytoju. Ne darbo metu kreipkitės į budinčią gydymo įstaigą.

Aparatų gamyboje dalyvauja ir vaikai, kurie patys sugalvoja ortodontinių aparatų spalvas, piešinukus, blizgučius ir pan. , “AdaDent” klinikoje ši papildoma pramoga nemokama. Dalyvavimas rekomenduojamas, kad išimami ortodontiniai aparatai būtų smagiau nešiojami.

Bendras gydymo kursas aparatais gali trukti nuo 6 mėnesių. iki 2,5 metų ir ilgiau. Tikslios gydymo trukmės nurodyti nėra galimybių. Per intensyvus arba nepakankamas žandikaulių augimas, kaulų ir dantų anatominė sandara, paciento amžius ir kiti faktoriai gali trumpinti ar ilginti gydymo laiką. Aparatai, kuriuos rekomenduojama nešioti visą parą (pvz. plokštelės), pradžioje gali apsunkinti kalbėjimą, kelioms valandoms skatinti seilėtekį, šveplavimą. Prie aparatų  paprastai priprantama per kelias dienas, užsitęsus šveplavimui rekomenduojama garsiai skaityti.

Aparatus galima nešioti tik gydytojo ortodonto paskyrimu ir pagal nurodytą laiką. Aparato nešiojimo trukmė gali keistis gydymo eigoje. Ne pagal gydytojo nurodymą nešiojamas aparatas gali skatinti komplikacijų atsiradimą. Nepatartina staigiai nutraukti ortodontinį gydymą – bet kokiu ortodontiniu aparatu koreguoti dantys gali grįžti dalinai ar pilnai į buvusią netaisyklingą padėtį, išplėsti žandikauliai vėl susiaurėti, grįžti atgal.

Patarimai nešiojant nuimamus ortodontinius aparatus:

  1. Išimamą ortodontinį aparatą reikia valyti du kartus: ryte, ir vakare su kietu dantų šepėteliu ir ta pačia dantų pasta, kurią valote dantis. Būtina kruopščiai nuvalyti visus ortodontinio aparato paviršius, nepaliekant apnašų likučių. Po užkandžių būtina aparatą išimti, burną ir aparatą gausiai išskalauti vandeniu. Rekomenduojama kartą per savaitę aparatą pamerkti į specialių dezinfekuojantį, blogą kvapą naikinantį tirpalą.
  2. Patartina vengti saldžių, daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų. Po saldžių gėrimų (sulčių, saldžios arbatos) burną būtina gausiai išskalauti vandeniu. Esant ilgalaikiam spyruoklių, lankų, plastmasinės bazės kontaktui su ant emalio paviršiaus nenuvalytomis dantų apnašomis, sąlyčio vietose gali atsirasti emalio demineralizacijos pažeidimo požymių (baltos dėmės). Bloga burnos ir aparato higiena skatina dantenų uždegimo atsiradimą: jos pabrinksta, pradeda kraujuoti. Po jomis ir ant danties paviršiaus likusios apnašos papildomai skatina emalio demineralizaciją ir karieso atsiradimą.
  3. Kai aparatas nenešiojamas jis turi būti saugojamas specialioje tam skirtoje dėžutėje. Netinkamai saugomą aparatą gali surasti naminiai gyvūnai, ypač šunys, katės ir graužikai. Jie gali aparatą apgraužti, apkramtyti, deformuoti, seilėmis apkrėsti zooinfekcija. Ortodontinių aparatų negalima dėti ant karštų paviršių, virinti vandenyje – jie gali deformuotis. Aparatą reikia nusiimti einant maudytis į baseiną, atvirus vandens telkinius, sportuojant, valgant kietą maistą ( gabalinio cukraus, kietų saldainių, šokolado, riešutų, morkų, obuolių, kriaušių, sudžiūvusios ar kepintos duonos ir panašiai) bei valant dantis.
  4. Įskilus, sulūžus, esant aparato metalinių ar kitų dalių deformacijoms, pametus aparatą, blogai besilaikant, esant skausmingam spaudimui į dantų, dantenų, gleivinės ar odos paviršius, dantenų uždegimui ir nuospaudoms, ar kitiems nusiskundimams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
  5. Nešiojant veido kaukes, išorinio tempimo aparatus, netinkamai įdedant ir išimant, galima susižeisti. Su jais nepatartina sportuoti, žaisti judrius žaidimus.
  6. Neatidėliokite reguliarių vizitų pas gydytoją ortodontą, kurių metu yra apžiūrimas sąkandis, jo korekcijos eiga, kad aparatai nebūtų „pernešiojami“. Gydytojas ortodontas apžiūri, ar taisyklingai nešiojate, aktyvuojate išimamus ortodontinius aparatus;
  7. Laikykitės gydytojo ortodonto nurodytų rėžimų, kitaip ortodontinis gydymas nebus efektyvus.
 

Retencija:

  1. Koregavus sąkandį, būtina retencinę plokštelę nešioti naktimis iki augimo pabaigos.
  2. Retencinio periodo protokolas gali keistis priklausomai nuo pradinės sąkandžio anomalijos ir ortodontinio gydymo rezultatų.